- kiemynė
- kiemỹnė sf. ppr. pl. (2) J, BŽ103, NdŽ viešnagė; plg. kiemas 5: Parėjo iš kiemỹnių Kp. Buvau pas dėdę kiemynėj Svn. Kad snaudžia, tai žinok: nemielos kiemynės Pl. Kai šventė ateina, tai nors kiemynėn nueini Rk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
